Įrankiai, kurių reikia važiuojant stovyklauti
Tikrai ne vienas mėgstame keliauti stovyklauti į gamtą, man labiausiai patinka vėlyvas ruduo arba ankstyvas pavasaris, kuomet spaudžia lengvas šaltukas, bet viską ištaiso besikūrenantis laužas. Pats dar tik neseniai pradėjau stovyklavimui daiktus dėtis su sąrašu, kad ko nors nepamirščiau. Atrodo, galima nesivežti beveik nieko, bet mano jau tas amžius, kai norisi komforto ir kad atvykus viskas vyktų kuo sklandžiau, paprasčiau ir patogiau. Tai dalinuosi savo sudarytu sąrašu, ką vežtis rekomenduoju ir Jums.
Video pasakojimas čia:
Malkos ir jų įkūrimas. Aš visada su savimi turiu bent kelias laba sausas malkas, nesvarbu, kad ir planuoju gamtoje laužą kurti iš nulūžusių šakų ar rastos medienos miške. Kelios sausos malkos padės įkurti laužą net ir iš šlapesnės medienos ir nereikės nervintis, kad jau pusvalandis praėjo, o laužo dar nėra. Aš įsimetu ir kirvuką, kad būtų patogu malkas pasismulkinti, aišku, galima tai pasidaryti ir iš anksto. Stengiuosi turėti ir anglių su savimi, bet nebūtina. Jos taip pat padeda daug greičiau įkurti ugnį, nes yra ypač sausos.
Įkūrimui naudoju du pagrindinius būdus, vienam reikia nusipirkti papildomus įrankius, kitam – nereikia nieko, viską turėsite namuose. Pirmas – su dujų balionėliu ir specialiu antgaliu, užima mažai vietos, kainuoja nedaug, bet duoda ypač didelę kaitrą, paprasta bus įkurti ir esant vėjui, nes balionėlio ugnies užpūsti nepavyks. Įsidega visada labai greitai. Kitas metodas – bet koks turimas popierius (laikraštis, servetėlė, vienkartinis rankšluostis, tualetinis popierius) ir bet koks turimas aliejus (koks – jokio skirtumo). Popierių sugniaužiate, dedate po malkomis, aišku, kad liktų oro tarpų, apšlakstote aliejumi ir uždegate. Aliejus padeda išlaikyti daug ilgesnę ir didesnę
Prijuostė. Žnyplės. Pirštinės. Apie prijuostę kalbėjęs jau ne kartą, tad tik priminsiu, kad ji – būtina visiems, kurie stovi prie ugnies. Jos funkcija ne tik grožiui, rankoms nusivalyti ar drabužių neišsipurvinti, bet ir apsauga nuo ugnies, nudegimų. Ji apsaugo kūną. Pačiam tekę apsipilti riebalais, gauti ugnies, išgelbėjo būtent prijuostė. Geriausia rinktis storos medžiagos, džinso arba odos, kad apsauga būtų kuo didesnė, o odinę prijuostę dar labai greitai ir nuvalysite tiesiog su vandeniu. Žnyplės – lyg rankų pratęsimas, rankas apsaugo nuo karščio, patogu vartyti mėsą, kepamus produktus, jei reikia – perkelti degančią malką į kitą vietą. Karščiui atsparios pirštinės – papildoma apsauga rankoms nuo nudegimų. Žinau nemažai žmonių, kurie pirštines pradeda naudoti tik po sunkaus nusideginimo, tai jei dar neturit – nelaukit, kol bus per vėlu. Nuo širdies patariu.
Vanduo. Popierius. Vienkartinės pirštinės. Patį labai erzina, kai išsipurvinus rankas nėra į ką nusivalyti, nusiplauti, tekę ir gazuotu vandeniu plautis. Visada su savimi pasiimu vienkartines pirštines, aišku, nebūtina, bet papildomo komforto gaminant tikrai suteikia. Vanduo – privaloma turėti su savimi. Atigerti, nusiplauti rankoms, plauti indams, įrankiams ar daržovėms. Turėti visada didesnį kiekį. Vanduo taip pat privalomas ir laužui užgesinti. Jau ir pavasarį, nekalbu apie vasarą, daug sausos žolės, kuri labai greitai dega. Baigus grilinti, kad ir vos vos smilkstantį laužą užpilti vandeniu ir apkasti, kad išvengtume bet kokios rizikos pakenkti gamtai. Apie popierių neišsiplėsiu, bet nusišluostyti, pravalyti tikrai visada reikalingas. Dar galima turėti ir šlapių servetėlių rankoms nusivalyti.
Turėti planą. Prieš važiuojant stovyklauti visada pasidarau sąrašą ir planą, ką gaminsiu, kiek žmonių bus, kokių įrankių, indų kokiam patiekalui reikia. Planuojant nemažai ką galima pasiruošti namuose: susipjaustyti daržoves, užsimarinuoti mėsą, pasidaryti padažus, duoną susipjaustyti, bulves nusiskusti ir t.t. Tai suteikia labai daug papildomo komforto, atvažiavus lieka viską išsiimti, sudėti kepti ir patiekti. Jokių pjaustymų, lentelių plovimų, dubenų maišymui ir t.t., nebent minimaliai. Plano turėjimas sutaupo daug nervų ir tikrai atsiperka. Tikiu ne kartą būnant gamtoje supratote, ką pamiršote, ko nepasiruošėte ir dėl to teko artimiesiems pabumbėti.
Įrankiai kepimui. Nebūtina turėti, bet aš rekomenduoju. Visada įsidedu mažą keptuvėlę ilga rankena, kuri neįkaista. Su ja patogu gaminti absoliučiai viską, ką gamintumėte įprastai namuose. Itin praplečia gaminimo galimybes ant laužo. Puodas – irgi nepamainomas laužo draugas, jame – košės pusryčiams, troškiniai, sriubos, arbata. Pravartu ypač vėsesniu metų laiku. Apie termometrus taip pat kalbėjęs, kokie jie svarbūs ir kaip padeda gaminti kokybiškus patiekalus (galima daugiau skaityti čia: KOKIŲ ĮRANKIŲ REIKIA KOKYBIŠKAM GRILINIMUI?), bet tik paminėsiu, kad būtent ypač greito nuskaitymo termometras užima labai mažai vietos, kompaktiškas, lengvas ir jei ką, įkrauti galima nuo powerbank.
Sulankstomos grotelės. Prieš metus laiko atradau labai gerą laužo pagalbininką – išlankstomas groteles. Manau kiekvienas yra patyręs, ką reiškia įsikurti laužą taip, kad virš jo būtų patogu kepti, statyti groteles, puodą ar keptuvę. Ne kartą tekę nervus gadintis kaip reikiant. O šias groteles, kurias turiu, užtenka pastatyti virš laužo, jos turi didelį kepimo paviršių, kompaktiškos, užima mažai vietos. Pastatai, o ant jų – jau viskas, kas norisi pasistato.
Kelis kartus pabandykite. Mano sąrašas – mano asmeninė patirtis, kas man pasiteisino ir ko visada prireikia. Jūsų sąrašas gali būti visiškai kitoks, čia – atspirties taškas, nuo ko pradėti planuotis ar kaip pasilengvinti savo išvykas. Pabandę kelis kartus patys pajusite, ko nereikia vežtis bei ko reikėtų papildomai kitam kartui. Bandykite, mylėkite gamtą ir buvimą joje. Juk nėra geresnio poilsio ir pabėgimo nuo didelio tempo. Ane?
